Daugumai psichologo konsultacija poroms iškart asocijuojasi su poros krize. Bet nebūtinai.
Poros santykis, tai šokis.
Į santykius ateiname vedami įvairiausių patirčių, išgyvenimų, sunkumų iš savo šeimos. Dažnai, tai ko nepriėmėme tėvų tarpusavio santykiuose, bandome visais būdais nekartoti savuosiuose.
„Jau aš tai tikrai nepaliksiu savo vaikų kaip darė mano tėtis“ sako klientas. Ir būdamas savo šeimoje jaučiasi taip tarsi nori pabėgti. Tas jausmas toks stiprus, kad nuolat reikia kovoti su juo. Kol vieną dieną sprogsti.
Iš tiesų visi elgesio modeliai iš vaikystės namų gyvena mumyse. Ir tol kol kovojame su jais, tol esame ne taikoje savo viduje.
Kai nustojame kovoti, tuomet viskas viduje nurimsta. Situacija, pasimato kitu rakursu. Keičiasi ne tik mūsų vidus, su juo keičiasi ir santykis su aplinkiniais.
Dažniausiai poros pas psichologą kreipiasi turėdamos konkretų klausimą ir nebūtinai tai byrančių sąntykių problema.
Poros ugdančios savo tarpusavio santykį taip pat kreipiasi. Tie kuriems trūksta žinių, ar šiaip nori pasigilinti labiau į geresnio santykio kūrimą.
Žinoma, asociacija su psichologu poros dažniausiai sieja konkrečios problemos sprendimą. Ir tai iš dalies yra teisingai. Psichologas padės pažiūrėti į viską “giliau”, pabandys padėti suprasti esminę problemos priežastį. Bet už Jus, jis jos neišspręs.